Kaip išsirinkti žiūronus?


Kaip pasirinkti tinkamus žiūronus? Į ką reikia atkreipti dėmesį prieš perkant? Šie ir kiti klausimai visuomet kyla prieš įsigyjant norimą daiktą. Žiūronai gali kainuoti ir 30 Lt (8,69 Eur), ir 1500 Lt (434,43 Eur). Nuo ko tai priklauso? Patarsime, kaip išsirinkti prietaisą pagal savo poreikius ir „kišenę“. Kaina labai priklauso nuo optikos kokybės, korpuso ir mechaninių dalių pagaminimo tikslumo, atsparumo aplinkos poveikiui ir, žinoma, nuo dizaino. Žiūronais naudositės ne vienerius metus, todėl jį rinktis reiktų apdairiai. Visų pirma reiktų atsakyti į klausimą, kam man reikalingi žiūronai, kur aš juos naudosiu? Atsižvelgiant į žiūronų pritaikymą, galima išskirti šiuos pagrindinius žiūronų tipus:

  • Gamtos stebėjimams;
  • Kelionėms;
  • Medžioklei, žūklei;
  • Naudojimui jūroje (laive);
  • Teatrui;
  • Astronomijai;
  • Laisvalaikiui;

Didinimas

Jei žiūronai daugiau didina, tai dar nereiškia, kad jie geresni. Kuo žiūronai daugiau didina, tuo labiau juos laikant rankose juda vaizdas, siaurėja matymo laukas arba matymo vaizdo plotis, mažėja šviesumas ir ryškumas. O atliekant stebėjimus labai svarbu, kad vaizdas "nešokinėtų", būtų galima matyti didesnį lauką. Optimaliausia, kai žiūronai didina 7-8 kartus, tada juos dar galima nulaikyti rankose. Tad renkantis žiūronus reikia žiūrėti į užrašą: pirmas skaičius (prieš ženklą X) rodo didinimų skaičių, antrasis - objektyvo skersmenį milimetrais. Pvz., 7X50 arba 8X56. Jeigu žiūronai didina 10X ir daugiau kartų, stebėti reikėtų atsirėmus į stabilią atramą arba naudojant stovus (geresni žiūronai turi specialų sriegį, kuris leis prietaisą pritaisyti ant fotoaparatų arba specialių stovo). Tiesa, itin sudėtingi žiūronai gali turėti vaizdo stabilizatorių.

Objektyvo skersmuo

Antras svarbus parametras - objektyvo skersmuo. Kuo jis mažesnis - tuo tamsesnis vaizdas, sunkiau matyti detales. 50 mm skersmens objektyvas surenka 4 kartus daugiau šviesos nei 25 mm. Astronominiams stebėjimams surinktos šviesos kiekis itin svarbus, nes dangaus objektai dažnai yra blyškūs ir plika akimi neįžiūrimi. Kuo didesnis objektyvo skersmuo, tuo daugiau patenka šviesos ir vaizdo. Jei mažas skersmuo, prieblandoje matysis gerokai blogiau. Minimalus objektyvo skersmuo astronominiams stebėjimams 40-50 mm. Optimalus nuo 56 iki ... 250 mm. Paukščių stebėtojams optimaliausias variantas butų 42-50 mm, keliaujant arba stebint renginius gali pakakti ir 25 mm skersmens.

Regėjimo lauko plotis
Trečias parametras - regėjimo lauko plotis. Jis matuojamas laipsniais, pvz., 6,5 laipsniai. Kuo didesni laipsniai, tuo objektą lengviau rasti ir nepamesti (pvz.: danguje iš matymo lauko). Bet per didelis kampas stipriai iškraipo regėjimo lauko pakraščius. Optimalus regėjimo laukas nuo 6 iki 9 laipsnių. Bet reikia atsiminti, kad didėjant didinimui, regėjimo laukas siaurėja.

Kokybė
Pažiūrėjus į objektyvo lęšius, juose neturėtumėt pamatyti savo atvaizdo. Toks objektyvas neturi atspindžių, jis padengtas specialia danga. Geriausia, kai žiūrint į objektyvo linzės stiklą matyti žalsvas arba violetinis atspalvis (bet ne raudonas). Padengimai būna nuo vieno iki kelių sluoksnių. Geriausia, kai padengimai būna daugiasluoksniai. Svarbus ir žiūronų atsparumas aplinkos poveikiui, kad jie nepraleistų dulkių ir drėgmės į vidų. (Water Resistant- atsparus drėgmei, Waterproof - atsparus vandeniui, visiškai sandarus). Waterproof žiūronai būna užpildyti azoto dujomis, todėl nerasoja iš vidaus, staiga pasikeitus oro sąlygoms. Tokie žiūronai ypač svarbūs keliaujant vandens keliais. Keliaujant svarbus ir žiūronų svoris. Jei jie bus labai sunkūs, greitai pavargs rankos, kaklas, nors vaizdas pro juos bus stabilesnis, jei labai lengvi - optika ir korpusas plastikiniai. Todėl geriausia rinktis „aukso vidurį" ergonomiškus korpusus: geresni korpusai liejami iš aliuminio ir magnio, todėl yra lengvi, patvarūs ir kokybiški.

Žiūronų konstrukcija
Konstrukcija gali būti „Porro“ arba „Roof“ prizmių. „Roof“ prizmės daro žiūronus kompaktiškesnius, o žiūronai su „Porro“ prizmėmis pasižymi truputį geresne vaizdo kokybe (šviesos pralaidumu), lyginant vienodų charakteristikų ir kokybės optiką.

ziuronai       ziuronai

           „Roof“ prizmė                                                                          „Porro“ prizmė

prizme                                      prizme
Kiti parametrai
Jeigu žiūronus naudosite ir gyvūnams bei paukščiams stebėti, tai jums bus svarbus ir ryškaus regėjimo lauko gylis. Reikia, kad jis būtų kuo didesnis, tačiau gamintojai nepateikia tokios informacijos, reikalingi praktiniai stebėjimai. Kiekvienus žiūronus reikia nustatyti arba sufokusuoti (kad vaizdas būtų ryškus), todėl svarbus parametras - centrinis fokusavimas. Beveik visi dabar gaminami žiūronai turi centrinį fokusavimą, valdomą rankenėle (sriegiu). Gerai, kai ryškumą nuo begalybės iki mažiausio atstumo galima pakeisti 1,5-2 rankenėlės apsisukimais. Geri prietaisai leidžia ryškumą nusistatyti ir vienai arba abiems akims atskirai sukiojant okuliarą. Kuo didesnis išėjimo vyzdžio skersmuo (exit pupil), tuo daugiau per jį praeina šviesos, geriau matyti. Jis skaičiuojamas padalinus objektyvo skersmenį iš didinimų skaičiaus, pvz., 7X50 žiūronams ši reikšmė - 7,1 mm; 8X42 žiūronams ši reikšmė -5,3 mm. Rekomenduojama rinktis žiūronus, kurie turi ne mažesnį kaip 4 mm išėjimo vyzdį. Nešiojantiems akinius svarbus atstumas tarp žiūrono okuliaro ir akinių (Eye Relief). Šis parametras turėtų būti ne mažesnis kaip 15-20 mm.
Pabaigai kai kam svarbiausias parametras – kaina. Deja, optikos prietaisų rinkoje kaip niekur kitur galioja taisyklė – kuo brangesnis, tuo geresnis ir kokybiškesnis.

Krepšelis

Reklama

Orų prognozė

Saulė ir Mėnulis

Visos teisės saugomos. Skaitliukas veikia nuo 2009 m. kovo 10 d.

Hey.lt - Nemokamas lankytoju skaitliukas

UAB "IDD". Adresas: Konstitucijos pr. 12A-101 (Planetariumas), Vilnius, Lietuva. Tel. +370 5 233 9896. Susisiekite su mumis (info @ teleskopai.lt)